Vyskupo Arūno Poniškaičio vizitacija Vilniaus šv. Mikalojaus parapijoje
Gintaras Pranckūnas
2019 m. vasario 23-24 dienomis mūsų parapijoje vyko J.E.vysk. A.Poniškaičio vizitacija, kurios metu ganytojas išsamiai susipažino su atliktais ir vykdomais sielovados darbais, bendravo su parapijiečiais, patikrino kaip laikomasi liturginės, administracinės ir finansinės tvarkos, įvertino bažnyčios ir klebonijos būklę, priėmė klebono ataskaitą, o sekmadienį su visa parapija šventė Eucharistiją.
Apie būsimą vyskupo vizitaciją Vilniaus šv. Mikalojaus parapijoje sužinojome pirmoje vasario pusėje. Žinia buvo netikėta, nes buvo nelabai aišku kas gi čia vyks, ar tai bus parapijos ekonominio, ar parapijos bendruomenės dvasinio gyvenimo „auditas“, ar ir viena ir kita.
Vyskupo apsilankymas parapijoje anaiptol nedažnas įvykis ir nors vilniečiui pamatyti vieną iš savo ganytojų, regis, nėra sudėtinga, tereikia sekmadienį šv. Mišių metu atsidurti mūsų arkikatedroje, vis tik, galimas Eucharistijos šventimas su vyskupu savoje parapijoje žadino viltingus lūkesčius išgirsti mūsų bendruomenei skirtus ganytojo žodžius. Dabar jau galime liudyti, tikrai nesame „apleisti lyg avys be piemens“(Mt 9,36) .
Vasario 23 d. vyskupas Arūnas Poniškaitis parapijos namuose bendravo su parapijos pastoracine taryba, jaunimo ir suaugusiųjų maldos grupėmis, močiučių būrelio atstovėmis, tikybos mokytojomis ir katechetėmis, parapijoje veikiančiais šv. Pranciškaus trečiojo ordino nariais, klausos negalią turinčia parapijos grupe, taip pat su parapijoje reziduojančia Galilėjiečių bendruomene. Visuose susitikimuose džiugino išgirsti ramūs, įtaigūs ir drąsinantys vyskupo mūsų išsakytų liudijimų vertinimai, kurie buvo artimi dvasinio palydėjimo žodžiams.
Vasario 24 d., sekmadienį, šv. Mišias aukojo vyskupas Arūnas Poniškaitis, mūsų parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas ir parapijos vikaras kun. Rimgaudas Šiūlys.
Po vyskupo Arūno Poniškaičio pasitikimo bažnyčios šventoriuje ir trumpos maldos parapijos klebonas A. Belickas perskaitė kanoninei vyskupo vizitacijai parengtą ataskaitą apie parapijos veiklą. Sužinojome, kad parapija Vilniaus mastu nėra labai didelė, bet tikrai turinti įstabią ir ilgą savo gyvavimo istoriją, taip pat išgirdome, kad šiandieninė parapijos finansinė padėtis nėra bloga t.y išlaidos neviršija pajamų, ir planuojamiems darbams lėšų turėtų pakakti.
VII elinio sekmadienio šv. Rašto skaitiniai nėra lengvai interpretuojami, ypač Evangelijos pagal Luką eilutės pažodžiui skatinančios „melstis už savo niekintojus“, tad labai laukiau vyskupo homilijos. Štai tada, išklausęs vyskupo Arūno Poniškaičio pamokslą ir suvokiau Apaštalų mokymo tęstinumą, rankų uždėjimu ir šv. Dvasios veikimu tebesitęsiantį nuo Dvylikos išrinktųjų iki šios dienos.
Vyskupo homilijos reziumė galėtų būti tokia: dirbk, aukok, atleisk tiek, kiek maksimaliai gali. Kiek gali iš savo širdies, apie kurią Viešpats viską žino „ir viską pažįsta „(1Jn 3,20) . Tačiau ne reziumė turbūt svarbiausia, o nuoširdus vyskupo pamokslas kaip ganytojo žodis. Žodis skirtas sustiprinti tikėjime mus, katalikus. Visas pamokslas buvo skirtas katalikų Tikėjimo išpažinimą suvokiančiai bendruomenei.
Po šv.Mišių parapijos namuose susirinkome agapei, kurios metu galėjome asmeniškai pasikalbėti su ganytoju ir tarpusavyje.
Ačiū Jums, Vyskupe, parapijai tikrai reikėjo ganytojo žodžių ir palaiminimo.