Ligonių patepimas

„Šventuoju ligonių patepimu ir kunigų maldomis visa Bažnyčia sergančiuosius paveda kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad palengvintų jiems kančias ir juos gelbėtų; ji net ragina juos savo noru jungtis su Kristaus kančia bei mirtimi ir šitaip prisidėti prie Dievo tautos gerovės.“ (Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1499).
SVARBU:
Jei norite pakviesti kunigą pas savo šeimos narį ar pažįstate asmenis norinčius kad juos aplankytų kunigas, prašome kreiptis į parapijos kunigą. Prieš pakviesdami kunigą apie tai pasikalbėkite su ligoniu.
Ligonius aplankome namuose, taip pat šį sakramentą teikiame bažnyčioje. Prašant ligonio patepimo ligonio namuose (išskyrus neatidėliotinus atvejus), prašome susitarti su kunigu dėl datos ir laiko. Tiktų, kad artimieji pasirūpintų, kad ligonio kambaryje būtų kryžius bei kelios žvakės, kurias būtų galima uždegti apeigų metu. Svarbu, kad šeimos nariai dalyvautų ligonio patepimo apeigose, palaikydami jį bendra malda.
Pagrindinės šio sakramento apeigų dalys ir simbolių reikšmė
Pirmiausia paprastai atliekama išpažintis, arba priimamas Atgailos sakramentas. Jeigu asmuo nėra pajėgus atlikti išpažintį, sukalbamas atgailos aktas, panašus į kalbamą Mišių pradžioje. Jeigu ligonis yra mirties pavojuje, jam suteikiami Visuotiniai atlaidai. Skaitoma Šv. Rašto ištrauka, po to vyksta maldavimai, kurių pabaigoje uždedamos rankos. Rankų uždėjimas reiškia tam tikrą gydymo, sustiprinimo gestą. O kartu ir tam tikrą siuntimą – liga ir kančia mus ypatingu būdu jungia su Jėzumi Kristumi, tad siuntimas, kad kentėdami su Juo, pasiektume ir prisikėlimą.
Po to teikiamas patepimas: patepamos kakta ir rankos. Anksčiau būdavo tepama kakta, lūpos ir rankos, tariant žodžius: „Kad iš nuodėmių išlaisvintų ir negalią maloningai palengvintų.“ Kaktos patepimas rodo mūsų dvasines galias – protas yra aiškiausia mūsų dvasinių galių išraiška; o rankų patepimas – aliuzija į mūsų fizines galias. Šiuo būdu patepimas veikia ir stiprina visą žmogų. Jeigu ligonis yra pajėgus, po to – priima Komuniją, o pabaigoje yra palaiminamas.
Svarbu suprasti, kad ligoje stiprinančią bei gelbstinčią malonę čia teikia ne „stebuklingas aliejus“, bet per sakramentinį ženklą (tai yra patepimą aliejumi, tariant atitinkamus žodžius) veikiantis Jėzus Kristus. Žinoma, ir sakramento veiksmingumą galima suprasti magiškai – daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus jį priima. Kad taip neatsitiktų, svarbu suvokti, kad sakramentinis ženklas, nors ir veikia nepriklausomai nuo mūsų (sakramento galia – kaip jau minėjau – kyla tik iš Jėzaus Kristaus), tačiau kartu ragina mus labiau pasitikėti Dievu, Jam atsiverti. Kaip žinome, Dievo malonė nesiekia perkeisti žmogų per prievartą. Ji visada laukia, kad žmogus jai atsivertų, su ja bendradarbiautų. Tad ir Ligonių patepimas, jo poveikis priklauso ir nuo mūsų: kiek priimdami sakramentą esame atviri Dievui.