Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) veikli asmenybė: žymus mokslininkas, psichologijos terminijos kūrėjas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1939), profesorius, visuomenės veikėjas, katalikiškų organizacijų globėjas, mecenatas, politikas, užsienio reikalų ministras, sunkų ir garbingą ganytojo kelią užbaigęs toli nuo Lietuvos – Vladimiro kalėjime.
- Reinys, baigęs mokslus Vakaruose, 1914 m. M. Reinys grįžo į Lietuvą, sukaupęs gausų žinių bagažą, išmokęs 9 kalbas, turėdamas Rytų ir Vakarų patirtį, kurią sėkmingai panaudojo savo plačiašakėje veikloje.
- Reinys dirbo Vilniuje (1914–1922 ), Kaune (1922–1926), Vilkaviškyje ir Kaune (1926–1940) ir vėl Vilniuje (1940–1947), kol 1947 m. birželio 12 d. buvo suimtas. Nuteistas 8 metus kalėti ir išvežtas į griežto rėžimo kalėjimą – Vladimiro (prie Kliazmos) centralą (Rusija), miręs 1953 m. lapkričio 8 d. Jis palaidotas nakčia, šalia kalėjimo esančiose miesto kapinėse, palaidojimo vieta nežinoma.
2015-ieji metai tapo M. Reiniui skirtų renginių, pradėtų 2014 m. minint jo 130-ąsias gimimo metines, – užbaiga.
2015 m. vasario 15 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje, šv. Mišiose, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas melstasi už Dievo tarną arkivyskupą M. Reinį, prašant Dievo malonės greičiau užbaigti Beatifikacijos bylą ir kankinį M. Reinį pakelti Altoriaus garbėje. Džiugu, kad tarp gausiai susirinkusių šios bažnyčios parapijiečių ir tikinčiųjų iš kitų Vilniaus vietų, dalyvavo ir Zarasų krašto atstovai: Seimo narys Algimantas Dumbrava ir Alicija Dumbravienė.
Po šv. Mišių straipsnio autorė pateikė faktų, liudijančių M. Reinio sąsajas su šv. Mikalojaus bažnyčia bei parapija, su jo vardo įamžinimu šioje bažnyčioje bei vardo garsinimu.
Iš 63-ų gyvenimo metų Lietuvoje, beveik 20 metų M. Reinys gyveno (mokėsi ir dirbo) Vilniuje:
1901–1905 metai – Mečislovo Reinio mokslas Vilniaus kunigų seminarijoje;
1914–1922 metai – Vakarų universitetuose filosofijos daktaro laipsnį įgijusio kunigo M. Reinio veikla;
1940–1947 metai – arkivyskupo M. Reinio, Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio padėjėjo bei Apaštalinio Administratoriaus darbuotė Vilniuje.
Tad iš 33-ų jo darbo metų beveik pusė atiduota Vilniui. Ir visi tie 16-ka darbo metų Vilniuje susieti su Šv. Mikalojaus bažnyčia, parapija.
1914–1922 m. Vilniuje.
1914–1915 kun. M. Reinys – Šv. Jono bažnyčios vikaras, nuo 1915 m. Vilniaus gimnazijų kapelionas, aptarnavo Pranciškonų koplyčią; 1915–1922 su pertrauka mokytojavo ir dirbo kapelionu Vilniaus lietuvių gimnazijoje (1921 m. rugpjūčio 22 d. pavadintoje Vytauto Didžiojo vardu), mokytoju pedagogikos kursuose (mokytojų seminarijoje), 1916–1922 m. filosofiją ir sociologiją dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje.
1919 m. vasario 22 d. už dalyvavimą nesankcionuotame Lietuvos nepriklausomybės pirmųjų metinių minėjime – susirinkime, bolševikai suėmė kun. M. Reinį. Kartu su kitais kalino Vilniaus, Daugpilio (Dvinsko) ir Smolensko kalėjimuose. 1919 m. liepos 24 d. lietuviai įkaitai iškeisti į Kauno kalėjimo politinius kalinius bolševikus.
Nuo 1917 m. priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai (1917 m. parašė naują jos programą), dalyvavo politiniame gyvenime, įkūrė ateitininkų kuopą, bendravo su pavasarininkais.
1918 m. gegužės mėn. Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos steigiamajame suvažiavime išrinktas į Revizijos komisiją, o 1922 m. išrinktas šios sąjungos Garbės nariu. 1915 m. įstojo į Lietuvių Mokslo Draugiją, išrinktas komiteto (valdybos) nariu.
Itin ženkli M. Reinio veikla „Ryto“ draugijoje, šiais metais mininčioje įkūrimo šimtmetį.
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkai: 1913 01 31–1915 04 14 – dr. kun. Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08), 1915 04 14–1915 11 08 – Juozas Kairiūkštis (1855 03 05–1937 06 14), 1915 11 08–1916 12 13 – dr. kun. Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), 1916 12 13–1918 08 30 – Aleksandras Stulginskis (1885 02 26–1969 09 22), 1918 08 30–1922 06 19 – dr. kun. Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), 1922 06 19–1933 08 14 – kun. Petras Kraujalis 1882 07 08–1907–1933 08 14 ir 1933 08 14–1938 02 28 bei 1939 05 20–1940 07 08 – dr. kun. Kristupas (Krištapas) Čibiras (1888 12 14–1914 05 31–1942 03 23). Nuo „Ryto“ draugijos atkūrimo, t. y. 2004 m. balandžio 3 d. jai vadovauja pedagogas Algimantas Masaitis.
M. Reinys – vienintelis iš šešių Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos 1913–1940 metais (su pertraukomis) pirmininkų į šį postą rinktas du kartus ir pareigas ėjęs penkerius metus (1915 11 08–1916 12 13 ir 1918 08 30–1922 06 19). Su „Rytu“ kunigas – mokslininkas M. Reinys plečia veiklą Vilniaus krašte. „Ryte“ išsiskleidė ir pagrindinės M. Reinio veiklos kryptys: šviečiamoji (paskaitos ir straipsniai), pedagoginė (dėstymas „Ryto“ mokykloje), organizacinė (kursai, įvairūs renginiai), administracinė (draugijos valdybos narys, pirmininkas), žurnalistinė (Ateities laikraščio redkolegijos narys, be to, M. Reinys tapo pirmuoju „Ryto“ istoriografu), pastangos atidaryti universitetą, darbai atlikti parengiant bei valdžiai patvirtinant Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Statutą (Įstatus). Darbas „Ryto“ draugijoje liudija ryškias M. Reinio pastangas ugdyti ir plėsti švietimą, kelti kultūrinį, dvasinį gyvenimą Vilniuje ir Vilnijos krašte. M. Reinio veikla „Ryte“ stiprino ir pačią Lietuvių švietimo draugiją.
Šv. Mikalojaus parapijos salėje vykdavo įvairių organizacijų susirinkimai, kuriuose ne vieną paskaitą perskaitė M. Reinys. Tarkim 1917 m. spalio 2 d. skaitė paskaitą Socialinis klausimas, jo sąvoka ir atsiradimas; 1918 m. balandžio 28 d. paskaitą skaitė Šv. Zitos draugijos narėms (Šv. Zitos draugija įsteigta 1912 m.); 1919 m. vasario 9 d. skaitė viešą paskaitą Tikyba ir mokykla, reikalaujant leisti dėstyti tikybą tikinčiųjų vaikams. Laikraštyje Švietimo reikalai M. Reinio paskaita įvertinta kaip kontrrevoliucinė. 1919 m. rugsėjo 7 d. skaitė paskaitą apie piliečio dorą; po savaitės – rugsėjo 14 d. – apie lietuvių tautos glūdėjimą ir judėjimą. 1920 m. balandžio 25 d. paskaita Darbininkas ir kultūra, o gruodžio 19 d. paskaita apie Tautų Sąjungą; 1922 m. gegužės 1 d. apie liaudies reikalus kalbėjo lietuvaičių zitiečių susirinkime.
Kun. Prano Bieliausko dienoraštyje rastas įdomus faktas, kad jo iniciatyva 1916 gegužės mėnesį Šv. Mikalojaus salėje buvo mokomasi vieningai giedoti „Tavo apgynimo šaukiamės“, „Marijos giesmę“. M. Reinys giedojo tenoru.
Galima pravesti paraleles, kad ir šiuo metu parapijos klebonas kun. Medardas Čeponis parapijiečiams organizuoja įvairius renginius, yra subūręs įvairias parapijiečių grupeles.
„Ryto“ draugijos pirmininko M. Reinio kalbos bei pranešimai valdybos bei visuotiniuose susirinkimuose liudija gebėjimą atsiliepti į gyvenamojo meto aktualijas. Tarkim, trūkstant pedagogams psichologinių žinių, M. Reinys ateina į pagalbą: mokytojams iš rusų kalbos išvertė Georgijaus Čelpanovo psichologijos vadovėlį, taigi sukūrė ir lietuvišką psichologijos terminiją.
Prof. kun. M. Reinio įsijungimas į švietimo reformų struktūras kaupė patirtį, jo darbas „Ryto“ draugijoje tapo atspirties tašku, formavusiu tolesnį dvasinį, mokslinį, visuomeninį, administracinį bei politinį šio asmens veiklos išsiskleidimą, ypač jaunimo švietimo srityje, nuo 1922 m. Kaune, Lietuvos universitete, o 1926 m. tapus Vilkaviškio vyskupu – koadjutoriumi ar 1940 m. sugrįžus dirbti į Vilnių jau arkivyskupo titulu. Vadovaujantis darbas „Ryte“ vokiečių, sovietų bei lenkų okupacijų laikmečiu tapo svaria patirtimi užėmus Lietuvos Užsienio Reikalų ministro postą, o vėliau – tapus Vilniaus arkivyskupo padėjėju, bei Apaštališkuoju administratoriumi iki suėmimo 1947 m. birželio 12 d.
1940–1947 m.
Atvykęs į Vilnių arkivysk. M. Reinys apsigyveno Pilies gatvėje, prie „Lietuvaitės“ valgyklos, vėliau – Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje pas kleboną kun. Kristupą Čibirą (klebonu paskirtas 1924 m. rugsėjo 25 d.). 1942 m. kovo 23 d. bombai pataikius į kleboniją (žuvo kleb. K. Čibiras, (1888 12 14–1914 05 31–1942 03 23) buvo sužeisti arkivysk. M. Reinys ir kun. Vincentas Taškūnas, 1888 11 11–1903–1967 08 18), arkivyskupas apsigyveno Pilies gatvėje Nr. 8, bute, kur gyveno arkivysk. Jurgis Matulaitis MIC. 2003 m. rugsėjo 22 d. atšventintas M. Reinio butas. Dabar šiose patalpose įsikūrusi LKMA.
1941 m. spalyje per pasitarimą pas arkivysk. M. Reinį Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje (muz. Steponas Sodeika (1903 12 11–1964 03 15) ir Konradas Kaveckas (1905 11 02–1996 11 08), dirigentas – obojistas Paulius Končius ir kt.) nutarta Vilniaus katedroje suorganizuoti lietuvišką chorą. Tai davė pradžią ir kitų lietuviškų bažnytinių chorų kūrimuisi Vilniuje.
1942 m. balandžio 25 d. Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonu, vietoj žuvusio kun. K. Čibiro pareigas laikinai ėjusio Prano Bieliausko, arkivysk. M. Reinys paskyrė kun. Stanislovą Valiukėną (1907–1987 08 23). A. Terlecko teigimu, apie 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo turėjo pranešti ir šv. Mikalojaus bažnyčioje mišias aukojęs kunigas Stanislovas Valiukėnas, tačiau „iš to susijaudinimo krito ant grindų ir numirė“.
1943 m. kovo 23 d. minint Šv. Mikalojaus bažnyčios klebono kun. Kristupo Čibiro pirmąsias žūties metines Vilniaus lietuvių lėšomis buvo įmūryta paminklinė lenta, kurią pašventino ir pamokslą pasakė arkivysk. M. Reinys.
1943 m. gegužės 30 d. arkivyskupas M. Reinys suteikė Sutvirtinimo sakramentą.
1947 m. sausio 27 d. arkivyskupas M. Reinys paprašė kun. P. Bieliausko eiti Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios klebono pareigas, nes klebonas S. Valiukėnas dažnai sirguliavo.
Reinio atminties įamžinimas ir jo vardo garsinimas Šv. Mikalojaus bažnyčioje.
1988–1989 m. kun. Edmundas Paulionis (vėliau tapo Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonu), žurnalistė Aldona Kudžmaitė (1923 06 23–1993 01 05) ir Viktoras Petkus (1928 05 27–2012 05 01), vėliau Regimantas Paulionis ir Sigitas Luneckas nuvyko į Vladimirą ir ieškojo arkivysk. M. Reinio kapo. Sužinojo, kad jis palaidotas bendrame kalinių kape ir nėra jokių galimybių identifikuoti palaikų. Į Lietuvą jie parvežė tik žemių iš tos vietos, kur arkivysk. M. Reinys buvo palaidotas ir arkivyskupo nuotrauką iš bylos, filmuotą medžiagą.
2003 m. gegužės 16 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios langus klebono E. Paulionio iniciatyva Vilniaus dailės akademijos dailininkas doc. Algirdas Dovydėnas papuošė vitražais. Lange ties Švč. M. Marijos altoriumi – Palaimintasis Jurgis Matulaitis ir Juozapas Kukta, o kairėje bažnyčios pusėje, lange ties Šv. Mikalojaus altoriumi, – arkivysk. M. Reinio ir arkivysk. J. Steponavičiaus portretai. Prie M. Reinio portreto įrašas: Arkiv. Mečislovas Reinys žemiau: Dievo tarnas, kankinys, lietuvybės puoselėtojas, arkivyskupijos valdytojas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, filosofijos daktaras, profesorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos lietuvių globėjas (1884–1953).
Klebono Medardo Čeponio iniciatyva 2013 m. vasario 3 – M. Reinio gimimo dieną, Šv. Mikalojaus parapijos salėje rodyti vaizdai iš Vladimiro, supažindinta su M. Reinio vardo įamžinimu toli nuo tėvynės.
2013 m. balandžio 30 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje šv. Mišias kartu su piligrimų iš Vladimiro vadovu t. Sergiejumi Zujevu aukojo klebonas Medardas Čeponis ir vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis. Po šv. Mišių su piligrimais iš Rusijos parapijos salėje ilgai bendravo dekanas M. Čeponis, dr. kun. M. Ragaišis ir gausus būrys parapijiečių.
2013 m. liepos 24 d. vyko renginiai Skapiškyje (Kupiškio r.). Būtina paminėti, kad 1993 m. liepos 24-ąją buvo atšventinta (1992 m. atgauta) Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia Vladimire. Tai viena priežasčių šventinės datos pasirinkimui. Į Skapiškį iš Vilniaus atvažiavo Visų Šventųjų bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis ir dekanas Medardas Čeponis su parapijiečiais. Tad Šv. Mikalojaus bažnyčios delegacija dalyvavo pirmajai piligrimystei ir M. Reinio mirties Vladimiro centrale 60-osioms mirties metinėms skirtuose renginiuose Skapiškyje: šv. Mišiose Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje, konferencijoje „Kančia Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenime ir piligrimystė“, Rūpintojėlio šventinime (tautodailininkas Pranas Kaziūnas, 1947 10 27–2013 09 12), meninėje programoje.
Už paramą ir pagalbą organizuojant piligriminę kelionę buvo įteiktos specialios padėkos Jas gavo ir šv. Mikalojaus bažnyčios kunigams bei į Skapiškį atvykusieji parapijiečiai.
2013 m. lapkričio 10 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje paminėtas M. Reinio mirties 60-metis, skaitytas pranešimas „Šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje ir Mečislovas Reinys“ (dr. Aldona Vasiliauskienė)
2015 m. vasario 15 d. renginys Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje pratęsia Dievo tarno M. Reinio ir Šv. Mikalojaus bažnyčios bei parapijos ryšius…
[divide color=”#dddddd”]
Dr. Aldona Vasiliauskienė