Šv. Mikalojaus atlaidai
Gruodžio 8 d. vykę mūsų bažnyčios ir parapijos globėjo šv. Mikalojaus atlaidai turbūt vieni pirmųjų Vilniuje naujais liturginiais metais. Šv. Mikalojus, , IV a. šventasis, yra Vilniaus arkivyskupijos trečiasis globėjas. Nedaug Lietuvoje rastume bažnyčių, kuriose būtų šv. Mikalojaus paveikslai, skulptūros, jau neminint altorių. Vis tik viena pirmųjų Vilniaus bažnyčių buvo dedikuota kaip tik šventajam Mikalojui, kas rodo paplitusį jo kultą Vakarų Europoje (jau nekalbant apie Rytų Bažnyčias – joms šis šventasis yra labai artimas).
Kaip ir kiekvieną Advento sekmadienį nedidelė mūsų parapijos bažnyčia buvo pilnutėlė. Atlaidų Eucharistijai vadovavo Vilniaus šv.Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. J.M. Andžej Šuškevič, koncelebravo parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas ir kun. Rimgaudas Šiūlys.
Evangeliją perskaitė ir homilija pasidalino svečias kun. Andžej Šuškevič. Nors rašytinių šaltinių apie šv. Mikalojaus gyvenimą nėra daug Jokūbo Voraginiečio „Aukso legenda“ mums primena kaip šv. Mikalojus buvo išrinktas Miros vyskupu. Mirus senajam miesto vyskupui, susirinko kiti vyskupai, idant pasirūpintų nauju ganytoju. Vienam jų sapne balsas pasakė, kad vyskupu taps tas, kuri pirmas ryte ateis į bažnyčią. Pirmas ir buvo Mikalojus, vėliau padaręs ne vieną stebuklą ir tapęs šventuoju.
Homilijoje kunigas kalbėjo apie pačią šventumo ir šventųjų sąvoką. Šventieji yra Dievo šventumo ženklai, nes kaip perteikia ir moko Šventasis Raštas tik pats vienas Dievas yra šventas. O šventųjų šventumas tėra dieviškojo šventumo atspindys žmoguje. Viešpats šaukia, o šventieji mums primena pašaukimą kiekvienam pagal savo gebėjimus siekit atsivertimo ir tobulumo kaip nuolatinio, kasdienio veiksmo. Šv. Mikalojaus pavyzdys mus moko dalytis gerumu, būti dėmesingiems šalia esantiems. Krikščionio pareiga yra dalytis meilės darbais bei priimti savo artimą tokį koks yra, su visais privalumais ir trūkumais. Mokėti džiaugtis kitų laime, nes neretai gimtosios nuodėmės sužeistas mūsų širdis nuodija pavydas.
Puikia proga pasidžiaugti po šv. Mišių mums tapo agapė parapijos salėje. Kunigams palaiminus žemiškom gėrybėm padengtus stalus gurkšnojom, kramsnojom, spaudėm vieni kitiems rankas ar apsikabindavom ir kalbėjom, šnekėjom, klegėjom. Ačiū visiems talkinusiems Atlaidų metu ir ruošiant agapę!
Melskime mūsų bažnyčios ir parapijos globėją šv. Mikalojų, kad suteiktų jėgų artimo meilės darbams Advento dienomis.
Gintaras Pranckūnas
