Popiežius PRANCIŠKUS
Šventasis Raštas sako, kad Viešpats yra Gailestingasis Dievas. Tai vardas, kuriuo jis mums prisistato, parodo savo veidą ir širdį. Jis pats, kaip skaitome Išėjimo knygoje, Mozei kalbėjo: „Esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės“ (34,6). Taip pat ir kitose Šventojo Rašto vietose aptinkame šios formulės variantus. Visais atvejais pabrėžiamas Dievo gailestingumas, iškeliama jo meilė, sakoma, kad jis nepavargdamas viską atleidžia.
Viešpats yra „gailestingas“. Šis žodis primena motinos švelnumą savo vaikui. Biblijoje naudojamas hebrajiškas terminas nurodo į žmogaus kūno vidų, į motinos įsčias. Viešpats mus myli kaip motina, jis paima mus ant rankų, apkabina, saugo ir gina, yra pasiruošęs už mus aukotis.
Viešpats yra „maloningas“. Jis mus apdovanoja savo malone. Būdamas neprilygstamai didis, jis pasilenkia prie silpno vargšo žmogaus, jį priima, jį supranta, jam atleidžia. Jis kaip Evangelijos palyginimo tėvas nepraranda vilties, kad jo jaunėlis sūnus sugrįš. Jis jo laukia, o pamatęs sugrįžtanti, išeina jo pasitikti. Neleidęs jam užbaigti prisipažinimo, jį apkabina ir kelia jam puotą. Dievo gailestingumas yra džiaugsmo šventė, – sakė Pranciškus.
Apie gailestingąjį Dievą taip pat sakoma, kad jis „lėtas pykti“. Tai reiškia, kad skirtingai negu žmonės, Dievas yra kantrus, kad jis yra kaip išmintingas valstietis, kuris leidžia kviečiams ramiai augti, net jei kartu su jais auga ir raugės. Apie Viešpatį taip pat pasakyta, kad jis yra „kupinas gerumo“. Koks nuostabus Dievo apibrėžimas, – sakė Pranciškus. Jame viskas telpa. Dievas yra didis ir visagalis, tačiau nepaisant didybės ir visagalybės jis pasilenkia prie mūsų mažumo ir myli mus silpnus ir bejėgius.