Kristaus Kūno ir Kraujo – Švenčiausiojo Sakramento pagerbimo iškilmė
Per duonos padauginimo stebuklą Jėzus teikia išalkusiems maistą, duoną. Šis stebuklas yra tarsi pranašiškas veiksmas prieš įsteigiant Švč. Sakramentą (Eucharistiją, Komuniją), kad būsime visi – alkstantys pamaitinti Duona, Kristaus Kūnu ir Krauju. „O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!“ (Jn 6,53).
Kas yra Švenčiausias Sakramentas?
Švč. Sakramentas arba Šv. Komunija – yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tikrasis Kūnas ir Kraujas duonos ir vyno pavidalu. Švč. Sakramentą įsteigė pats Jėzus Kristus Paskutinės Vakarienės metu šiais žodžiais: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas”. Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: “Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui“ (Mt 26, 26 – 28).
Devintinės. XIIIa. Bažnyčios liturginiame kalendoriuje nebuvo jokios džiaugsmingos Eucharistijos garbei skirtos šventės. Belgei augustinietei vienuolei šv. Julijonai Monkornijonietei atkakliai prašant, 1246 m. Lježo vyskupas Robertas Torietis įvedė Eucharistijos pagerbimo šventę savo vyskupijoje. 1264 m. popiežius Urbonas IV paskelbė bulę „Transiturus“, kuria jis įtraukė naują šventę į visuotinės Bažnyčios liturginį kalendorių. Ši iškilmė yra švenčiama 9 savaitės po šv. Velykų. Jos metu pagerbiamas Švč. Sakramentas (Komunija, Eucharistija). Dažnai Šv. Mišias vainikuoja eucharistinė procesija.
Pirmieji krikščionys liudijo: „Netrokštu gendančio maisto, nei šio pasaulio malonumų. Trokštu Dievo Duonos, kuri yra Kūnas Kristaus, kuris buvo Dovydo sėkla, o gerti trokštu Jo Kraują, kuris yra meilė, kuri negali būti sunaikinta“ (Šv. Ignotas iš Antiochijos, I a.).
„Mes gauname tai ne kaip įprastą duoną ar įprastą gėrimą, bet kaip Jėzus Kristus, mūsų Išganytojas, įsikūnijo Dievo Žodžiu priimdamas kūną ir kraują dėl mūsų išganymo, taip mes esame išmokyti, kad maistas, pašventintas Maldos žodžiu, kuriuo mūsų kūnas ir kraujas perkeičiami, yra to įsikūnijusio Jėzaus Kūnas ir Kraujas“ (Šv. Justinas, kankinys, II a.).
Jaunieji Švč. Sakramento garbintojai.
Pal. Karolis Akutis (1991–2006) sakė: “Eucharistija- tai mano autostrada į dangų. Ir kodėl prie naujausių filmų ar koncertų salių bilietų kasų driekiasi ilgos eilės, o prie Švč. Sakramento nieko nėra, ateina tik vienetai.” Karoliui šv. Komunija buvo suteikta 7 metų, nes jis to labai troško. Nuo to laiko jis kasdieną priimdavo Komuniją, iki pat savo mirties (mire 15 metų). Šis jaunuolis labai aiškiai suprato kas yra Komuniją, kad tai yra pats Jėzus Kristus. Priimdami ją, mes priimame patį Kristų į savo širdį, susivienijame su Juo.
Šv. Dominykas Savio (1842-1857) sutiko kun. Bosko, kuris „atpažino jame Viešpaties Dvasią ir liko nustebęs dėl darbų, kuriuos Dievo malonė jau vykdė toje širdyje“.Jis buvo pakrikštytas tą pačią dieną kaip ir gimė. Dominykas aiškiai suprato, kas yra Švč. Sakramentas, nuo 7 metų jį priėmė. Kaip jis pats vėliau suvokė, Šv. Komunija jame brandino Šventąją Dvasią, kuri davė vaisių gerais darbais.