Šv. Mikalojaus šventė

     Iš pranašo Izaijo knygos  (Iz 40,1-11)

„Paguoskit manąją tautą, – sako jūsų Dievas, – guoskite ją!

Prabilkit į širdį Jeruzalei ir šaukite jai,

kad jos tarnybos lažas pasibaigė,

jos kaltė išpirkta,

nes ji dvigubai priėmė iš VIEŠPATIES rankų

už visas savo nuodėmes“.

Pasigirsta balsas:

„Per dykumą tieskite VIEŠPAČIUI kelią!

Tyruose ištiesinkite mūsų Dievui vieškelį!

Kiekvienas slėnis tegu būna užpiltas,

kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta.

Uolėta žemė pavirs lyguma,

kalvotos apylinkės – slėniais.

Tada VIEŠPATIES šlovė bus apreikšta!

Visa žmonija drauge ją išvys,

nes pats VIEŠPATS savo lūpomis pažadėjo!“

Pasigirsta balsas: „Skelbki!“

Atsakiau: „O ką man skelbti?“ –

„Visa žmonija – kaip žolė,

jos gražumas – kaip laukų gėlės.

Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta,

kai tik VIEŠPATS pasiunčia ant jųjų vėją“.

{Tikrai! Žmonės tėra tik žolė.}

Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta,

bet Dievo žodis tveria amžiais.

Užlipk ant aukšto kalno,

džiugiosios žinios skelbėjau Zionai!

Galingai pakelk savo balsą,

gerosios naujienos skelbėja Jeruzale!

Skelbk, nebijok!

Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!“

Štai Viešpats DIEVAS ateina su galybe,

jojo ranka – valdinga.

Atlygį štai jis turi su savimi,

o algą moka į priekį.

Ganys kaip piemuo jis savo kaimenę,

savomis rankomis surinks ėriukus,

nešios juos prie krūtinės

ir švelniai vedžios vedekles.

Tai Dievo žodis.

P. Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

Viešpaties aš laukte laukiau,

ir jis prie manęs pasilenkė meiliai.

Į mano lūpas naują giesmę įdėjo,

giesmę Dievui pagarbint. -

P. Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių;

bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.

Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.

Tuomet aš tariau: „Ateinu !”. -

P. Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

Knygoje apie mane yra parašyta:

„Dieve, aš trokštu vykdyti tavąją valią;

tavo Teisynas meilus Mano širdžiai” -

P. Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,

Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau,

lūpas sučiaupęs. –

P. Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios

    Aleliuja. – Viešpats mane siuntė

                     nešti geros naujienos vargdieniams,

                     skelbti belaisviams išvadavimo. – Aleliuja

Evangelija pagal Matą (Mt 18,12-14)

Jėzus kalbėjo:  „Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios?  Ir jei surastų, – iš tiesų sakau jums, – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios.  Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.